Liviu Antalis FK „Žalgiriui“ atstovauja jau antrus metus ir dabar yra rezultatyviausias Lietuvos čempionato žaidėjas.


Rumunas savo šalies žiniasklaidai papasakojo apie gimtosios šalies ir Lietuvos nacionalinių ekipų akistatą, ne itin dėkingą LFF stadiono dirbtinę dangą ir pasirinkimą žaisti Vilniuje.

Originalus tekstas

– Liviu, kaip jaučiatės Lietuvoje? Per 22-ejas rungtynes Lietuvos čempionate įmušėte 18 įvarčių.
 
– Taip, čempionate esu įmušęs 18 įvarčių. Per pirmus šešis mėnesius Lietuvoje buvo sunku, turėjau keletą traumų dėl žaidimo ant dirbtinės dangos. Šiais metais prie to pripratau ir man gerai sekasi.
 
– Rumunijoje netrūksta kalbų apie tai, jog rinktinė prieš Lietuvą žais ant dirbtinės dangos. Ar sunku ant jos žaisti?
 
– Būtent ant jos žaidžiame mes ir tai nėra pats didžiausias malonumas. Kitoks kamuolio skriejimas, kitokie ant jos ir judesiai. Dažnai žaidėjai turi problemų su čiurnomis, keliais ir nugara. Būtent dėl dirbtinės dangos turėjome nemažai traumų.
 
– Ar tai kokybiška dirbtinė danga?
 
– Jos kokybė yra nebloga. Tai gera dirbtinė danga, tačiau tai vis tiek yra sintetika.
 
– Kaip turėtų klostytis Lietuvos ir Rumunijos rungtynės?
 
– Neabejoju, jog Rumunija ilgiau kontroliuos kamuolį. Nemanau, kad turėsime problemų Vilniuje. Sunku lyginti abi rinktines, nes Rumunija yra kur kas stipresnė nei Lietuva. Vienintelis dalykas, kuris gali sukelti bėdų – dirbtinė danga. Vis dėlto tikiuosi, kad laimėsime šias rungtynes ir grupės varžybas.
 
– Kokie yra pavojingiausi Lietuvos rinktinės žaidėjai?
 
– Maskvos „Dinamo“ futbolininkas Fiodoras Černychas ir Arvydas Novikovas, žaidžiantis Lenkijoje. Jie abu yra labai geri žaidėjai. Kai stebėjau Lietuvos rinktinės rungtynes, jie man paliko gerą įspūdį.
 
– Ar sirgaliai ateina palaikyti Lietuvos rinktinės?
 
– Manau, bus apie 3 tūkstančius žmonių. Kiek eidavau pasižiūrėti Lietuvos rinktinės rungtynių, tik mače su anglais stadionas buvo pilnas. Tai yra nedidelis stadionas, kuriame telpa 5 tūkstančiai sirgalių. Futbolo negalima palyginti su krepšiniu – dėmesys šiems sportams labai skiriasi. Buvau Eurolygos rungtynėse Kaune, o ten arena priminė NBA.
 
– Koks yra gyvenimas Vilniuje?
 
– Tai gražus, didelis miestas, kuriame gali rasti visokios veiklos. Galėčiau jį palyginti su Klužu. Klubo atstovai žaidėjų atžvilgiu yra labai sąžiningi. Esu čia virš metų ir man nė karto dar nevėlavo alga. Kas pažadama, tas ir įvykdoma, tačiau spaudimas jaučiamas visą laiką. Tai klubas, kuriam antra vieta reiškia neįgyvendintą tikslą.
 
– Kaip nusprendėte atvykti į Lietuvą?
 
– Rungtyniavau Klužo ČFR klube, tačiau nesijaučiau ten gerai. „Žalgirio“ atstovai man paskambino ir apsisprendžiau per kelias dienas. Žinojau, kad ten nėra žaidžiamas aukščiausio lygio futbolas, tačiau aš norėjau ramybės ir tiesiog mėgautis futbolu. „Pandurii“ klube ir Izraelyje man vėlavo algos, todėl norėjau keliauti ten, kur galėčiau galvoti tik apie futbolą.
 
– Ar gavote pasiūlymų iš Rumunijos, kai tapote rezultatyviausiu Lietuvos čempionato žaidėju?

– Šiuo metu apie tai dar su niekuo nekalbu. Žiemą man baigsis kontraktas, tad nuo gruodžio mėnesio turėsiu laiko apie tai pagalvoti.