Vasaros viduryje Lietuvos U-21jaunimo rinktinės ir Vilniaus „Žalgirio“ saugas Justas Lasickas pradėjo naują etapą savo karjeroje – talentingas vaikinas buvo išnuomotas Serbijos aukščiausioje lygoje rungtyniaujančiam Belgrado „Zemun“ klubui ir pradėjo savo legionieriaus karjerą.


Į Balkanus persikėlęs 20-metis futbolininkas nieko nelaukęs kibo į darbus ir greitai įrodė, kad jei negauni daug laiko Lietuvos A lygoje, tai nereiškia, kad negali puikiai rungtyniauti gerokai stipresniame čempionate. 
 
Serbijos Superlygoje lietuvis sužaidė jau 18 rungtynių per 20 turų, įmušė du įvarčius ir apskritai yra žmogus, kuriuo „Zemun“ treneris pasitiki bene labiausiai. Lietuvis yra daugiausiai rungtynių komandoje šiemet sužaidęs futbolininkas. Balkanų metropoliu vadinamame Belgrade, kuriame gyvena beveik tris kartus daugiau gyventojų nei Vilniuje, įsikūręs lietuvis tikino, kad pats nėra gerai susipažinęs su Serbijos sostine, tačiau tai neturėtų stebinti – Justas atsidavęs futbolui ir yra susikoncentravęs tik į tai. Toks požiūris jau dabar duoda vaisių pačiam futbolininkui, o lietuviams teikia vilties, kad vaikinas išnaudos visą savo potencialą ir pravers ne tik Lietuvos nacionalinės rinktinės, bet ir vienos iš stipriausių pasaulio lygų duris. 
 
Paskutinėse rungtynėse „Zemun“ pralaimėjo kitam Belgrado klubui „Čukarički“. Nors vienas talentingiausių savo kartos futbolininkų po mačo tikino, kad yra šiek tiek nuliūdęs, tai nesutrukdė apie laiką praleistą Serbijoje papasakoti portalui futbolas.lt.
 
-Serbijoje esi jau beveik pusmetį. Kokie  įspūdžiai futbolo prasme?


-Įspūdžiai futbolo prasme yra tik teigiami. Serbijos futbolas šiuo metu išgyvena puikius laikus, du klubai žaidžia Europos lygoje, rinktinė pateko į pasaulio čempionatą. Visa tai atsispindi ir nacionaliniame čempionate, kuris yra tikrai aukšto lygio. O kultūrine? Atvykdamas tikėjausi, kad šalis bus labiau pažengusi į priekį, tačiau reikia pripažinti, kad viskas labiau primena Lietuvą prieš 10 metų. Nors žmonės turi savų papročių ir tradicijų, kažkokio didelio kultūrinio šoko tikrai neteko patirti. Vos atvykęs į Serbiją minėjai, kad klubas tikslus suformuos sezono eigoje.

-Kokie tie tikslai yra dabar? 

-Mūsų klubas nelabai gali konkuruoti su finansiškai daug turtingesniais klubais, todėl pagrindinis tikslas yra išlikti lygoje. Tačiau net ir šį pusmetį, kelioms rungtynėms susiklosčius šiek tiek palankiau, galėjome būti pirmame aštuonete. 

-Daugiau nei trečdalį Serbijos lygos komandų sudaro klubai iš Belgrado. Ar ne per daug klubų vienam miestui? 

-Iš vienos pusės, pats miestas yra labai didelis, todėl normalu, kad turi tiek daug klubų, tačiau nenuostabu ir tai, kad kituose miestuose kartais jaučiamas didesnis žiūrovų susidomėjimas. 

-Pagrindiniai klubai be jokios abejonės –„Partizan“ ir „Crvena Zvezda“. Ar užtenka dėmesio ir vietos po saule kitoms ekipoms?

-„Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ yra didžiausi lygos grandai. Per televizorių rodo kiekvieną jų mačą, todėl natūralu, kad kiti klubai gauna šiek tiek mažiau dėmesio. Šiemet abi šios komandos rodo ir puikius rezultatus Europoje, dėl to dauguma žaidėjų nori patekti į šias komandas. Kalbant apie „Zemun“, tai klubas su savomis tradicijomis, fanų skaičiumi nusileidžiantis tik didžiausiems klubams. Žmonės gyvenantis šioje miesto dalyje labai mėgsta futbolą, visada gausiai renkasi į rungtynes. 

-Pačiam jau teko susidurti tiek su „Partizan“, tiek su „Crvena Zvezda“. Kokie įspūdžiai? 

-Aš tikėjausi iš jų šiek tiek aukštesnio lygio. Ir su „Partizan“, ir su „Crvena Zvezda“ kovojome iki pat susitikimo pabaigos ir įvarčius praleidome tik pačioje rungtynių pabaigoje. Žinoma, reikia pripažinti, kad mums tai buvo vienos iš laukiamiausių sezono rungtynių, o jiems tik eilinis lygos mačas. Europos lygoje jie žaidžia aukštesne pavara.

-Apskritai, ar lygis labai skiriasi nuo Lietuvos? Ar nėra taip, kad tik stipriausi klubai ženkliai lenkia Lietuvos lyderius, o kita lygos dalis yra tokio pat lygio kaip Lietuvos klubai?

-Lygis tikrai skiriasi. Neabejoju, kad trys stipriausi Lietuvos klubai tikrai neprapultų šioje lygoje, tačiau bendras komandų pajėgumas yra daug aukštesnis. Čia kiekviena komanda gali atimti taškus iš kitos ir būtent tai daro šią lygą tokia patrauklia ir įdomia žiūrovams. 

-Komandoje esi daugiausiai rungtynių sužaidęs futbolininkas. Kaip pavyko užsitarnauti tiek laiko aikštėje? 

-Niekas neįvyko labai staigiai. Laiką aikštelėje reikėjo užsitarnauti. Pirmus mačus pasirodydavau tik po keitimo, tačiau visada pagyvindavau žaidimą. Tai ir geras darbas treniruotėse padėjo išsikovoti šansą žaisti startinėje sudėtyje. Puikios rungtynės išvykoje ir labai svarbi pergalė parodė treneriui, kad esu pajėgus žaisti nuo pirmų minučių. Kitame mače įmušiau įspūdingą įvartį ir dar sukūriau nemažai progų, tad pasitikėjimas savimi vis kilo. Nors buvo ir prastesnių akimirkų, tačiau šiuo metu jaučiuosi taip, lyg būčiau vienas iš komandos puolimo lyderių. Labai svarbus buvo ir praleistas pusmetis Lietuvoje. Žaidybine prasme, tai buvo tragiška sezono pradžia, tačiau dirbau daug individualiai ir tai padėjo man pasiekti tokių rezultatų Serbijoje. 
 
-Be tavęs klube yra vos du futbolininkai, kurie nėra serbai. Ar tai netapo problema? 
-Sezono metu turėjome dar kelis žaidėjus ne iš Serbijos, bet galiausiai aš likau vieninteliu užsieniečiu. Tai tikrai netapo problema, man buvo tik dar didesnė paskata mokytis serbiškai. Dabar aikštelėje be problemų suprantu apie ką yra kalbama, tačiau pačiam kalbėti yra daug sunkiau. Būdamas vieninteliu užsieniečiu jaučiuosi šiek tiek išskirtinis ir dėl to dažnai susilaukiu daugiau fanų dėmesio. 
 
-Prabėgus pusmečiui „Žalgiris“ turi galimybę tave susigrąžinti. Norėtum grįžti į Lietuvą ar dabar norisi užbaigti sezoną Serbijoje? 

-Nesvarbu, kur būsiu, labiausiai noriu žaisti. Pastovus žaidimo laikas yra svarbiausia šiame karjeros etape. 

-Kalbant apie „Žalgirį“, ar stebėjai klubo kovas šiame sezone? Kokios mintys apskritai apie lietuviško futbolo metus? 

-Visą laiką stebėdavau „Žalgirio“ rungtynes. Tikrai nesitikėjau tokių nesėkmingų metų. Pirmą pusmetį komandoje buvo gera atmosfera ir nebuvo didelių pavojaus signalų, tačiau antroje sezono dalyje komandoje akivaizdžiai pradėjo trūkti motyvacijos ir konkurencijos. Pats tikėjau, kad žalgiriečiai vis tiek parodys čempionišką charakterį ir sugebės laimėti čempionatą. Bet kokiu atveju, manau, kad šitie metai taps gera pamoka ir ilgalaikėje perspektyvoje, tai tik sustiprins „Žalgirį“. 

futbolas.lt info.