FK „Žalgiris“ futbolininkai birželio 27 dieną savo klubo 70-ojo gimtadienio proga žais nuostabios žalumos jaukiai apgaubtame Liepkalnio stadione su Geteborgo IFK ekipa. Su šia Švedijos ekipa žalgiriečiai praeityje žaidė bent kelerias neužmirštamas, pergalingas rungtynes.


Rimas Mackevičius

Kiekvienos komandos praeityje galime rasti ką nors įdomaus, kas padėtų ateities sportinėse kovose. „Žalgirio“ atveju – tai pergalės Vilniuje prieš švedų klubus. Jūs nustebę? Vis dėlto jos buvo, ir jas stebėjo po 15–20 tūkstančių žiūrovų didžiausiame mūsų gimtajame krašte anais laikais, o dabar jau beveik visiškai nugriautame stadione, išdidžiai vadintame Valstybiniu, Respublikiniu, Centriniu.
 
Pirmoji „Žalgirio“ pergalė prieš futbolo klubą iš Švedijos pasiekta 1956 metų birželio mėnesį, kai į Vilnių žaisti draugiškų rungtynių atvyko Stokholmo „Sture“ klubas. Tai buvo kažkas fantastiško: pasibaigus Stalino epochai, geležinė uždanga, atskyrusi Lietuvą nuo Vakarų pasaulio, buvo bent šiek tiek pakelta. Pirmasis pokario metais „kapitalistinio pasaulio“ klubas atvyko į Vilnių. Nenuostabu, kad stadionas buvo pilnas. Visiems buvo įdomu: koks jis, Švedijos futbolas? Tuo labiau, kad artėjo 1958 metų pasaulio čempionatas Švedijoje. Tais laikais „Žalgirio“ vardas buvo kitoks. Nuo 1948 iki 1962 m. Vilniaus meistrų futbolo komanda vadinosi „Spartaku“. Vilniaus spartakiečiai, kurių kapitonas tose rungtynėse buvo Aleksandras Mačiulis, nudžiugino savo gerbėjus, laimėjo 2:1.
 
Televizijos Lietuvoje tuomet dar nebuvo. Istorinės rungtynės įamžintos kino kronikos juostoje. Trumpą siužetą jūs, gerbiami „Žalgirio“ aistruoliai, kurie domitės mūsų klubo ir iš viso mūsų futbolo praeitimi, galite pažiūrėti kino kronikos „Tarybų Lietuva“ 1956 metų 18-ajame (birželio mėnesio) numeryje. Jis yra pateikiamas internete, adresu http://www.e-kinas.lt/objektas/kinas/0394/tarybu-lietuva-nr-18.
 
Antrąja pergale prieš švedų komandą džiaugtasi po metų, kai Lietuvoje viešėjo ir 1957 metų birželio 24 dieną su Vilniaus „Spartaku“ žaidė Geteborgo BKTOS klubas, tuo metu dalyvavęs Švedijos antrosios lygos pirmenybėse. Vėl pilnas stadionas (nepaisant lietaus), vėl puiki mūsų futbolininkų pergalė 5:2.
 
 

Trečiųjų rungtynių teko laukti iki 1989 metų, bet užtat kokių! Jau ne draugiškos, o dėl UEFA taurės. Jau ne su antraeiliais Švedijos klubais, o su pačiu Geteborgo IFK, kuris prieš tai du kartus (1982 ir 1987 metais) tą prestižinę Europos klubų taurę iškovojo. 1982 metais „IFK Göteborg“ dviejų rungtynių finale 1:0 ir 3:0 įveikė vokiečių „Hamburger SV“, o 1987 metais nugalėjo škotų „Dundee United“ 1:0 ir 1:1.
 
„Žalgiris“ teisę dalyvauti 1989–1990 metų sezono UEFA taurės (dabar ji vadinama Europos lygos taure) varžybose gavo už penktąją vietą TSRS čempionate, užimtą 1988 metais. Antrą kartą iš eilės Lietuvoje svečiavosi prestižinis europinis turnyras, ir mūsų futbolo gerbėjai tuo labai džiaugėsi.
 
Prieš metus šiek tiek pritrūko laimės: po puikios pergalės Vilniuje 2:0 prieš Vienos „Austria“ ekipą svečiuose apmaudžiai pralaimėta 2:5, nors pirmauta 1:0, o vėliau turėta, bet neišnaudota nuostabių progų. Ką padarysi, pirmasis blynas prisvilo...
 
O antrasis? Su Geteborgo IFK ekipa Vilniuje žaista rugsėjo 13 dieną. „Žalgirio“ stadione, tvarkingame ir prieš futbolo šventę papuoštame, oficialiais duomenimis tuomet tilpdavo 15 tūkstančių žiūrovų. Paraiškų bilietams buvo gauta daugiau nei 60 tūkstančių. Visa Lietuva norėjo savo akimis matyti žalgiriečių dvikovą su viena stiprių ir tituluotų Europos klubinių ekipų – kas stadione, kas per televiziją (buvo parengta tiesioginė transliacija, komentavo populiarus tuomet krepšinio ir futbolo komentatorius Vladas Janiūnas).
 
Man pasisekė – gavau bilietą, bet vien dėl to, kad tą sezoną padėjau gerbiamam Stasiui Paberžiui rengti „Žalgirio“ TSRS čempionato rungtynių namie programėles (tiksliau, jų ketvirtąjį, paskutinį puslapį, pavadintą „Žalias – baltas pasaulis“).
 
Tai buvo nuostabu. Pilnos, audringos tribūnos, graži, neatslūgstanti kova žaliojoje vejoje ir dvi viršūnės – Roberto Fridriko įvarčiai 35 ir 88 minutę. Pažiūrėkite juos, pasigrožėkite. 
 
 
Antrasis įvartis, mano nuomone, gali būti įtrauktas į gražiausių visų laikų „Žalgirio“ įvarčių dešimtuką. R.Fridrikas smūgiavo iš 18–19 metrų, gynėjų apsuptyje, puikiam Švedijos rinktinės vartininkui Tomui Ravelli, stipriai, taikliai – į patį viršutinį kamputį. Kaip vokiečiai po tokių spyrių sako, nušluostė voratinklį. Fantastika, bet visa tai iš tikrųjų buvo.
 
Dar vienas įrašas:
 
 
Po rungtynių nuotaika buvo pati puikiausia. Atsakomosios rungtynės Geteborge rugsėjo 27 dieną jos nesugadino. Nors žalgiriečiai pralaimėjo 0:1, to pakako bendrai pergalei – ir kelialapiui į kitą varžybų etapą!
 
Birželio 27 d. LFF stadione mūsų laukia dar viena istorinė akistata su Geteborgo komanda. Bilietų į šias futbolo rungtynes ir „Žalgirio“ gimtadienio šventę galite įsigyti Bilietai.lt kasose bei internetu www.bilietai.lt.