Daugkartinių Lietuvos čempionų FK „Žalgiris“ vyriausias treneris Valdas Dambrauskas pokalbyje su „Respublikos“ žurnalistu Arūnu Abromaičiu aptarė besibaigiančio šalies čempionato reikalus ir perspektyvas, prisiminė skaudžią patirtį UEFA Čempionų lygoje bei garantavo, kad Lietuvos rinktinė nepralaimės rungtynių su Slovakija.


Lietuvos futbolo A lygoje keičiasi komandų skaičius ir varžybų sistema, bet nesikeičia nugalėtojas. Juo ketvirtus metus iš eilės tapo futbolo klubas „Žalgiris“. Spalio 30 d. Savo aikštėje 2:0 įveikęs Klaipėdos „Atlantą“, sostinės klubas užsitikrino auksą likus trims turams iki čempionato pabaigos. Pernai prie komandos vairo stojusiam V.Dambrauskui tai buvo antrasis triumfas „Žalgirio“ gretose. Pasak trenerio, šiemet čempionatas buvo įdomesnis, konkurencingesnis nei pernai. A lygai trūko žiūrovų dėmesio, bet įtemptų rungtynių buvo nemažai.
 
- Šiemetinis „Žalgirio“ triumfas buvo labai panašus į pernykštį. Vėl auksinėse rungtynėse nugalėjote „Atlantą“, vėl užsitikrinote titulą likus trims turams. Netgi padarėte tai tą pačią dieną kaip ir pernai - spalio 30-ąją. Neapniko „deja vu“ jausmas? - "Respublika" paklausė Valdo Dambrausko.

- Tada rungtynės vyko išvykoje, tada man tai buvo pirmas čempionatas su „Žalgiriu“. Dabar jau daugiau patirta, daugiau žinota, daugiau buvo pasitikėjimo. Ruošdamiesi rungtynėms net neabejojome, kad laimėsime. Ir pačios rungtynės buvo kitokios. Pernai jos buvo daug sunkesnės. Žaidėme Klaipėdoje, oras irgi buvo prastas, buvo labai kovingos rungtynės ir laimėjome 1:0, įmušę įvartį po standartinės situacijos. Šiemet žaidėme savų žiūrovų akivaizdoje, savoje aikštėje. Nesakyčiau, kad buvo lengva, bet buvo daugiau pasitikėjimo savimi.

- Ar visas šis sezonas labai skyrėsi nuo praėjusio, kuris jums buvo debiutinis „Žalgiryje“?

- Jis buvo truputį kitoks. Pernai atėjau į komandą, reikėjo suprasti, kas ir kaip. O prieš šį sezoną pakeitėme labai daug žaidėjų - 10 ar 11. Vyko naujos komandos lipdymas. Popieriuje ar vaizdo įraše žaidėjas gali atrodyti geras, bet vis tiek turi perprasti jo charakterį, pamatyti, kaip jis dera prie kitų, ką jis sugeba stresinėse situacijose. Viskam reikia laiko, todėl sezono pradžia nebuvo lengva. Mes laimėjome penkerias ar šešerias rungtynes iš eilės, bet paskui trejas pralaimėjome - „Atlantui“, „Trakams“, „Sūduvai“. Galbūt atrodė, kad „Žalgiriui“ jau blogai, bet iš tiesų net tose rungtynėse buvo matyti, kad einame į priekį. Per pirmus šešis čempionato mačus buvome praleidę devynis įvarčius. Po to per 24 rungtynes praleidome 14. Buvo matyti, kad žaidimas ateina. O pasirengimas Čempionų lygai Slovėnijoje labai sucementavo komandą, dar prisidėjo pora žaidėjų, kurių mums labai trūko vidurio puolėjo ir atraminio saugo pozicijose. Kai viskas susidėjo, antroje čempionato pusėje buvome beveik nesustabdomi. Visa tai ir leido užsitikrinti titulą likus beveik mėnesiui iki čempionato pabaigos.

- Ar įžvelgėte gerų pokyčių A lygoje? Ar ji tapo konkurencingesnė, palyginti su praėjusiu sezonu?

- Taip, manau, kad konkurencijos prasme padėtis tikrai pasikeitė. Čempionate dalyvavo aštuonios komandos. Aišku, norėtųsi, kad jų būtų 12 ar 14, kad būtų daugiau įvairovės, nes kai kurios komandos, pridėjus taurės rungtynes, sužaidžia tarpusavyje po 8-9 kartus. Būtų labai gerai, kita vertus, geriau žaisti taip, nei einant į rungtynes žinoti, kad tu vis tiek laimėsi, tik klausimas, kokiu rezultatu. Šį sezoną čempionatas buvo konkurencingas, tai rodo rezultatai. Bet kas galėjo atimti taškus iš bet ko. Viena, ko trūksta čempionatui, tai didesnio žiūrovų susidomėjimo. Įdomių, įtemptų rungtynių netrūko. Komandos kovodavo, būdavo atvejų, kai rezultatas paaiškėdavo tik paskutinę minutę. Apatinėje lentelės dalyje esančios komandos - Utenos „Utenis“ ir „Kauno Žalgiris“ - sugebėjo atimti taškus iš pirmaujančių komandų. Čempionatas buvo stipresnis ir įdomesnis nei pernai.

- Ar, pažvelgęs atgal, galite teigti, kad per visą čempionatą komandai netrūko motyvacijos? Vis dėlto tai ketvirtas A lygos čempionų titulas iš eilės, trofėjus kolekcionuojate jau ne pirmus metus.

- Juos kolekcionuoja „Žalgiris“. Visi mes tarnaujame tam tikslui. Laimi „Žalgiris“, vienas nieko nepadarysi. O dėl motyvacijos tikrai nebuvo tokių problemų, kad atseit atsibodo žaisti ir panašiai. Netgi kieme su draugais eini žaisti tam, kad laimėtum. Čia - juo labiau. Visi žaidėjai yra ambicingi, nori kažką pasiekti gyvenime, kažką parodyti. Aišku, rungtynės rungtynėms nelygios. Būna, kad vieno futbolininko forma geresnė, kito - blogesnė. Tai nėra tik treniruočių proceso įtaka. Yra daugybė kitokių faktorių - šeima, aplinka. Natūralu, kad kas nors geriau žaidžia vieną sezono dalį, kas nors - kitą. Bet dėl motyvacijos „Žalgiryje“ niekada nebuvo problemų, dėl to labai smagu. Aišku, papildoma motyvacija yra Čempionų lyga. Kai ji artėja, tai labai jaučiama, visiems atsiranda papildomų jėgų. Bet šiaip manau, kad žaidėjai išlaikė lygį per visą čempionatą. Išlaikė aukštai pakeltą kartelę, kaip ir turi būti „Žalgiryje“.

- Norėtumėte, kad beveik visa dabartinė komandos sudėtis išliktų ir kitą sezoną?

- Kažkas išliks, o kažkas - ne. Komandos formavimas vyksta visą laiką, jis niekada nesustoja. Nėra taip, kad mes pradedame čempionatą ir daugiau mums nieko nereikės. Natūralu, kad kartais nepataikai, kad kartais atvyksta sveikatos ar kitokių problemų turintis žaidėjas. Tai daro įtaką rezultatams, sezono metu vyksta pasikeitimai. Ir toliau dirbsime, kad kitą sezoną turėtume dar stipresnę komandą nei šiemet.

- Ar matote jaunų futbolininkų, kurie gali tapti tvirtais pagrindinės komandos nariais? Šį sezoną tvirtu komandos nariu galima pavadinti nebent Justą Lasicką...

- Taip, Justas šį sezoną sužaidė 20 rungtynių, aštuonerias pradėjo pagrindinėje sudėtyje. Viskas yra jaunimo rankose. Jei jie žais taip, kad atitiktų „Žalgirio“ lygį, ir taip žais ne tik su silpnesnėmis komandomis, bet ir su geriausiomis Lietuvos komandomis arba Čempionų lygoje, durys bus atvertos. Kita vertus, turime suprasti, kaip jiems yra sunku. Tam, kad patektum į pagrindinę „Žalgirio“ sudėtį, turi būti geriausias savo pozicijos žaidėjas Lietuvoje. Pavyzdžiui, krašto gynėjai Aldas Korsakas ir Dominykas Barauskas turi nukonkuruoti Egidijų Vaitkūną, kuris yra geriausias savo pozicijos žaidėjas Lietuvoje, nacionalinės rinktinės pagrindinės sudėties futbolininkas. Vidurio gynėjai turi nukonkuruoti Liną Klimavičių, kuris taip pat yra rinktinės narys. Vidurio saugai turi nukonkuruoti Mantą Kuklį. Tai yra didelis darbas, nėra lengva tai padaryti, kai tau 18 metų. Tačiau pasikartosiu - nė vienam durys nėra užvertos. Mes juos stebime tiek žaidžiančius už B komandą, tiek per treniruotes. Viskas priklauso nuo jų pačių.

- Po triumfo Lietuvos čempionate vis prisimenama Čempionų lyga. Vis kalbama, kad „Žalgiris“ galbūt galėtų patekti į grupių etapą. Tokių kalbų yra ir šiemet. Kaip jūs pats žiūrite į tokius svarstymus?

- Manau, kad kitaip žiūrėti ir negalima. Ir prieš praėjusį sezoną, ir prieš šį kėlėme tikslą žaisti Čempionų lygoje arba Europos lygos grupių etape. Tai padaryti daug sunkiau, nei pasakyti. Reikia didžiulio įdirbio, daug resursų. Kol kas mums nepavyksta, bet pernai buvome nelabai toli nuo patekimo į kitą atrankos etapą, o šiemet apskritai buvome per plauką. Reikia dirbti toliau. Aš niekada nežiūriu į varžovus, ar jie skirstyti, ar ne. Mums visada reikia rengtis pačiam sunkiausiam variantui ir tikėtis, kad galime įveikti net pačią stipriausią to etapo komandą. Neįmanoma tai atrodo tik popieriuje, bet, kai darai ir padarai, viskas pasirodo įmanoma. Kiekvienais metais, ištraukus Čempionų lygos atrankos varžybų burtus, mums sako, kad bus 0:3. Ar žaistume su „Malmo“, ar su „Astana“. Bet paskui žaidžiame kaip lygūs su lygiais, o kai kova baigiasi, pasigirsta balsai: ai, „Žalgiris“ negali įveikti net tokios silpnos komandos. Tos komandos nėra silpnos, bet „Žalgiris“ gali joms mesti iššūkį.

- Paskutinis klausimas su „Žalgiriu“ susijęs netiesiogiai. Dalis žalgiriečių netrukus turės padirbėti kitame fronte, lapkričio 11 d. jie Lietuvos rinktinės gretose išvykoje žais pasaulio čempionato atrankos varžybų rungtynes su Slovakija. Mūsų rinktinė nepralaimėjo trejų rungtynių iš eilės. Ar prognozuojate, kad ši nepralaimėtų rungtynių serija bus pratęsta?

- Ne tik prognozuoju, bet ir neabejoju, kad mes ten nepralaimėsime. Rinktinė yra geros formos, geros psichologinės būklės. Trenerių štabas dirba taip, kad rinktinei žaisti būtų lengviau. Jie gerai susipažįsta su varžovais, gali nuspėti jų veiksmus. Ši komanda nieko nebijo. Net neabejoju, kad ji gerai sužais ir nepralaimės. Taip, Slovakijos rinktinė šiemet žaidė Europos čempionate, bet neužmirškime, kad čempionatas buvo išplėstas, jame dalyvavo 24 komandos. Buvo ir tokių komandų kaip Šiaurės Airijos. Aš ir prieš čempionatą sakiau, kad mes nė kiek ne silpnesni už tuos šiaurės airius. Šiuo metu Edgaro Jankausko treniruojama rinktinė tai ir įrodinėja.
 
Visą straipsnį skaitykite adresu: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/vdambrauskas_cempionatas_dabar_idomesnis/