29-ojo „SMScredit.lt A lygos“ turo simbolinėje rinktinėje ir vėl atsidūrė trys Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai. Keturis atstovus turi Kauno „Stumbrą“ sutriuškinusi Marijampolės „Sūduva“, po du – tarpusavyje be įvarčių sužaidusios „Trakų“ ir Klaipėdos „Atlanto“ ekipos.


Vartininkas – Povilas Valinčius („Atlantas“)

Ture nepraleido du vartininkai ir abu jie žaidė tose pačiose rungtynėse. Negalima sakyti, kad jiems buvo labai daug darbo, tačiau aikštės šeimininkų vartų sargui teko atsakingesnė užduotis vadovauti savo gynybos linijai, kurios gretose šįkart nebuvo patyrusio Kazimiero Gnedojaus. Prieš savaitę patirtas pralaimėjimas „Trakams“ neliko neįvertintas, todėl antrą sykį nusileisti klaipėdiečiai nebuvo linkę nei patirti pralaimėjimo, nei tuo labiau praleisti įvarčio. Turo rinktinėje debiutuojantis P.Valinčius prie šių tikslų prisidėjo užtikrintu žaidimu, o realiausia grėsmė jo vartams kilo tik po grubios gynėjo klaidos atmetant kamuolį.
 
Gynėjas – Alma Wakili („Trakai“)

Jei žiūrėti vien gynybinius veiksmus, riterių krašto gynėjas A.Wakili buvo toks dieviškas, kad didžiąją dalį savo atakų „Atlantas“ rengė kitu flangu, tuo tarpu dešinėje pusėje žaidęs Marius Papšys išsiskyrė nebent atsitiktiniu skersinio paglostymu, tuo tarpu su visais kitais jo bandymais sukurti pavojų „Trakų“ legionierius iš Nigerijos susitvarkydavo be didesnių sunkumų, išjungdamas įprastai labai aktyvų ir matomą uostamiesčio komandos futbolininką.
 
Gynėjas – Egidijus Vaitkūnas („Žalgiris“)

Vieną rezultatyvų perdavimą į savo sąskaitą įsirašęs žaliai baltų kapitonas šiame mače buvo kur kas labiau pastebimas komandai puolant, nei gynyboje, ypač pirmajame kėlinyje, kur varžovų išpuoliai prie vilniečių vartų didelės grėsmės nekėlė. Po pertraukos, „Žalgiriui“ įmušus trečiąjį įvartį, teko daugiau dėmesio skirti vartams, nes varžovai ėmė naudotis sumažėjusiu spaudimu ir tuo, kad vidurio saugai vangokai grįždavo į pagalbą gynėjams. Būtent dėl tokios pagalbos trūkumo E.Vaitkūnas negalėjo išgelbėti komandos „Lietavai“ mušant įvartį, nes jo prižiūrėtas L.Miščiukas ramiai parideno kamuolį į baudos aikštelę atskubėjusiam laisvam komandos draugui.
 
Gynėjas – Andro Švrljuga („Sūduva“)

Prie komandos vairo stojus Vladimirui Čeburinui, į komandą grįžo ir su ankstesniu treneriu bendros kalbos neradęs A.Švrljuga ir vėl priminė mums, kodėl dar atstovaudamas „Žalgiriui“ buvo laikomas vienu geriausių šalyje legionierių. Tiesa, kur kas labiau buvo akcentuojamas jo indėlis į komandos puolimą nei išskirtiniai gynybiniai sugebėjimai. Tą jis darsyk patvirtino į „Stumbro“ vartus kamuolį pasiųsdamas net du sykius. Tiesa, šiame mače gynėjas buvo perkvalifikuotas į saugus, tačiau nuo to nuopelnai nesumažėja. Gynėjo statistikoje turėjo būti ir rezultatyvus perdavimas, bet po idealaus perdavimo Predragas Pavlovičius įsigudrino nepataikyti į kone tuščius vartus.
 
Saugas – Paulius Janušauskas („Sūduva“)

Vien už tą įspūdingą reidą, po kurio P.Janušauskas įmušė savo įvartį, saugo kandidatūrą būtų galima svarstyti renkant turo geriausiuosius. Tačiau tuo sudūviškio žygdarbiai nesibaigė. Jo stiprus smūgis, kurį prieš save atmušė „Stumbro“ vartininkas tapo trečiojo įvarčio priežastimi. Be to, futbolininkas buvo matomas ne tik prie svečių vartų, tačiau neužmiršo ir savo pareigų kitoje aikštės pusėje, padėdamas komandai griauti varžovų išpuolius. Trumpai sakant, vadovėlinis „box-to-box“ tipo saugo pasirodymas.
 
Saugas – Donatas Kazlauskas („Atlantas“)

D.Kazlauskas yra kone ryškiausia pastarųjų kelių rungtynių „Atlanto“ figūra. Tai išskyrė ir komandos vyr. treneris Konstantinas Sarsanija, kiek apgailestaudamas, kad formą saugas įgavo tik sezono pabaigoje. Tačiau tai yra akivaizdu, šiuo metu atlantietis žaidžia tikrai puikų futbolą ir buvo didžiausias riterių gynybos linijos galvos skausmas. Iki idealaus pasirodymo pritrūko nebent įvarčio ar bent rezultatyvaus perdavimo.
 
Saugas – Predragas Pavlovičius („Sūduva“)

Dar vienas „Sūduvos“ vidurio linijos žaidėjas, ženkliai prisidėjęs prie Marijampolės komandos pergalės. Precizinis atakos užbaigimas, po kurio aikštės šeimininkai išsiveržė į priekį buvo labai svarbus komandai psichologiškai. Po jo futbolininkai iškart atsipalaidavo ir ėmė mėgautis žaidimu. Vėliau jis vėl atsidūrė laiku ir vietoje, „uždarydamas“ E.Veliulio perdavimą. Be įvarčio P.Pavlovičius nepalieka aikštės trejas rungtynes iš eilės. Nežiūrit į tai, nepiktnaudžiavo vien puolimu, tačiau drausmingai grįždavo ir į gynybą.
 
Saugas – Matija Ljujičius („Žalgiris“)

Vienas iš dviejų futbolininkų, išlaikęs vietą turo rinktinėje antrą savaitę paeiliui. Ir tai nenuostabu. Savo gerą formą ir svarbą „Žalgirio“ puolimo schemoms M.Ljujičius puikiai iliustravo dar pirmajame kėlinyje, kai sukūrė du įvarčius komandos puolėjui, išvesdamas jį prieš vartus perdavimu iš gilumos, o vėliau – ir gražiu bei technišku perdavimu vienu lietimu. Tiesa, pastarasis įvartis įskaitytas nebuvo. Tačiau pastaruoju metu būtent šis serbas pasirodo starto sudėtyje, o tai jau aiškus signalas, žinant, kad ant suolo lieka tokie žaidėjai kaip Linas Pilibaitis ar Elivelto.
 
Saugas – Ernestas Veliulis („Sūduva“)

E.Veliulis tęsia tai, kas buvo pradėta praėjusiame ture. Prieš savaitę į turo rinktinę išrinktas saugas į varžovų vartus ne tik įmušė pats, tačiau pridėjo ir du rezultatyvius perdavimus, nusipelnydamas būti geriausiųjų vienuolikėje antrą sykį paeiliui. Verta pastebėti, kad įsibėgėjęs sūduviškis pusę iš šešių sezone pelnytų įvarčių surinko per paskutines ketverias rungtynes. Nekyla jokių abejonių, kad būtent ne sykį sezone kritikuoto E.Veliulio tokio žaidimo laukė ne tik treneriai, bet ir komandos gerbėjai. O įvartis į „Stumbro“ vartus – tikras saldainis.
 
Puolėjas – Andrija Kaludjerovičius („Žalgiris“)

Misteris „Hetrikas“ grįžo rungtynėse prieš „Lietavą“. Šešių rungtynių tyla buvo išsklaidyta ne bet kaip, o trečią sykį sezone į varžovų vartus pasiunčiant trijulę įvarčių ir pakylant į rezultatyviausių čempionato žaidėjų sąrašo viršų. A.Kaludjerovičiaus įvarčių grafoje galėjo būti ir ketvirtasis taiklus smūgis, tačiau jis buvo neįskaitytas dėl užfiksuotos nuošalės. Šiuo sprendimu po rungtynių žalgirietis stebėjosi ir buvo įsitikinęs, kad taisyklių tame epizode jis nepažeidė.
 
Puolėjas – Nerijus Valskis („Trakai“)
 
Jei D.Kazlauskas buvo „Atlanto“ spindulys puolime, tai N.Valskis analogiškai švietė kitoje aikštės pusėje, būdamas vienu aktyviausių riterių atakos smaigalyje. Įvarčio pasiekti jam nepavyko, bet puolėjas buvo labai ryškus – mušė į vartus pats, ieškojo komandos draugų, kartu su jais surengė keletą gražių išpuolių, vienas kurių baigėsi P.Valinčiaus atmuštu kamuoliu po smūgio iš aštraus kampo. Kadangi šiame ture iš riterio rankų išsprūdo pirma vieta snaiperių sąraše, ar likusiose rungtynėse sulauksime tokių pasirodymų, priklausys tik nuo paties N.Valskio.