“SMScredit.lt A lygos” nugalėtojas Vilniaus “Žalgiris” buvo neprilygstamas ne tik taškų lenktynėse, bet ir statistikos grafose, kuriose išsiskyrė ir kiti pirmenybių prizininkai bei likusieji greta jų


Pasibaigus 2014 m. Lietuvos sezonui apžvelgiame svarbiausias statistines kategorijas bei jose savo pėdsaką palikusias komandas.
 
Įvarčiais džiaugėsi Vilnius, Klaipėda ir Marijampolė
 
89 įvarčius pelnęs Lietuvos čempionas Vilniaus “Žalgiris” be didesnės konkurencijos tapo rezultatyviausia čempionato komanda.  
 
Kamuolį į vartų tinklą vilniečiai dažniausiai siuntė tiksint paskutinėms rungtynių minutėms (20 įvarčių pelnyta intervale 75 – 90 min.), rečiausiai mačui tik įsibėgėjant (6 įvarčiai intervale 0 – 15 min.).
 
Rezultatyviai atakas žalgiriečiams dažniausiai pavykdavo užbaigti po pozicinių atakų (36 įvarčiai) ir standartinių situacijų (31 įvartis).
 
Rezultatyvumu taip pat išsiskyrė Klaipėdos “Atlanto” (76 įvarčiai) ir Marijampolės “Sūduvos” (70) ekipos. Užpulti varžovų vartus sunkiausiai sekėsi Alytaus “Dainavai” (12) ir Gargždų “Bangai” (29).
 
Praleista nuo 17 iki 143 įvarčių
 
“Žalgiris” šiemet demonstravo absoliučiai geriausią gynybą. Varžovai Lietuvos čempionų vartininkus sugebėjo nuginkluoti vos 17 kartų, kai tuo tarpu kitos komandos praleido po daugiau nei tris dešimtis įvarčių.
 
Gera gynyba pavyko pasižymėti sidabro medalių laimėtojai Pakruojo “Kruojai” (34), Klaipėdos “Atlantui” (36), Marijampolės “Sūduvai” (38), “Trakams” (38).
 
Alytaus “Dainava” kamuolį iš savo vartų tinklo traukė net 143 kartus, o arčiausiai jos likęs “Klaipėdos granitas” 67.
 
Kamuolio kontrole pasinaudojo ne visi
 
Žalgiriečiai per kiekvienas rungtynes kamuolį kontroliuodavo vidutiniškai po 60% susitikimo laiko. “Trakams” pavyko pasiekti 54% vidurkį, “Sūduvai” 53%.
 
“Klaipėdos granitas” (48%), Panevėžio “Ekranas” (48%) ir Alytaus “Dainava” (34%) retai prilygdavo varžovams šioje statistinėje kategorijoje.   
 
Lietuvos čempionato komandoms dažniausiai tekdavo stabdyti “Žalgirio” ir “Atlanto” klubų atakas. Sostinės ir uostamiesčio ekipos sugebėdavo per rungtynes suregzti vidutiniškai po 114 atakų.
 
“Sūduvos” puolimas konvertuodavosi į 110 atakų, “Trakų” ir “Kruojos” atitinkamai į 104 ir 102.  
 
Šiek tiek kitaip šios komandos išsirikiavo daugiausia smūgių atlikusių ekipų suvestinėje.
 
19 smūgių vidutiniškai į varžovų vartus paleisdavęs “Žalgiris” ir šioje statistinėje kategorijoje buvo pirmas, o arčiausiai vilniečių buvo marijampoliečiai (18).
 
“Trakai” ir “Atlantas” varžovų vartams vidutiniškai grasindavo po 16 kartų. “Kruojai” prireikdavo vos 14 bandymų, kad pasiektų pergales.
 
Kovingiausi – “Trakai”, “Kruoja” ir “Žalgiris”
 
Tiksliais perdavimais labiausiai galėjo pasigirti vilniečiai. Net 81% jų perdavimų pasiekdavo adresatus. Šio sezono autsaideriai “Banga” ir vidutiniokai “Ekranas” pranoko visas likusias čempionato komandas (78% perdavimų tikslumas).
 
Stadionuose prie kampinio gairelės dažniausiai stodavo žaliai balti. Sostinės ekipos vienuolikei per kiekvieną susitikimą pavykdavo kelti vidutiniškai po 8 kampinius.
 
Vienu bandymu mažiau turėdavo “Sūduvos”, “Trakų” ir “Atlanto” žaidėjai. Tuo tarpu “Dainavai” pakelti po daugiau nei 1 kampinį varžovai leisdavo retai.
 
Mikrodvikovose didžiausią ryžtą demonstravo “Trakų” ekipos futbolininkai, laimėdami vidutiniškai 54% akistatų. Šioje kategorijoje į lyderių trejetą taip pat pateko “Kruoja” (53%) ir “Žalgiris” (52%).