Savaitės pradžioje gimtadienį atšventusiam Vaidotui Šilėnui pastarieji metai buvo vieni geriausių jo karjeroje ir asmeniniame gyvenime


Iškovota LFF taurė, debiutas Lietuvos nacionalinėje rinktinėje, sūnaus gimimas, puikus šeimyninis gyvenimas – Vaidotas Šilėnas 27-tąjį savo gimtadienį galėjo pasitikti su dideliu džiaugsmu. 

„Pastarieji metai buvo vieni geriausių mano gyvenime“, - nedvejodamas gimtadienio dieną sakė žalgirietis. 

Vaidotas Šilėnas stebina ne tik geru žaidimu, kovingumu, bet ir savo paprastumu, nuoširdžiu bendravimu, humoro jausmu bei gyvenimo supratimu.

Ar šventei gimtadienį? 
Su komandos draugais valgėme tortą, bet ne visą, nes situacija buvo šiek tiek kurioziška. LFF stadione dėl atliekamų remonto darbų prieš Europos lygos rungtynes nebuvo nei šviesos, nei vandens. Namie torto taip pat iškart nepuoliau valgyti. Laukiau iš atostogų kelionės sugrįžtančios žmonos. 

Kaip pradėjai žaisti futbolą? 
Gimtojoje Kelmėje augau kartu su futbolu, o jį aktyviai žaisti pradėjau nuo 6-erių metų. Pirmasis mano treneris buvo Kęstutis Banys, kuris savo iniciatyva surinko 1984 – 1986 metais gimusių berniukų grupę Jis mus ne tik treniravo, bet ir rūpinosi, kad turėtume aprangą, žaistume rungtynes su kitomis komandomis. 

Pamenu, jog sulaukęs 10-ties metų sulaukiau pasiūlymo atvykti į Klaipėdos futbolo akademiją. Šiam žingniui dar buvau per mažas. Mamos nuomonė buvo tokia pati, ji tuomet sakė: „Tau net ir apsirengti kartais savarankiškai nepavyksta, ką tu vienas Klaipėdoje veiksi?.“ Nusprendėme, kad niekur nevažiuosiu (juokiasi). 

Kokie buvo tavo pirmieji pasiekimai?
Su treneriu Kęstučiu Baniu mums sekėsi išties neblogai, ypač salės futbolo turnyruose. Ne kartą žaidėme jų finaluose, II lygoje 3-4 metus iš eilės tapome čempionais. 

Ūgtelėjęs pradėjau rungtyniauti Kelmės „Kražantės“ ekipoje. Mokydamasis paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse sulaukiau trenerio Sauliaus Vertelio kvietimo į „Šiaulių“ rezervinę komandą, tačiau nusprendžiau jo atsisakyti. Tuo metu man buvo svarbiau tęsti mokslus. 

Pabaigęs mokyklą įstojau į Šiaulių universitetą ir priėmiau trenerio pasiūlymą prisijungti prie „Šiaulių“ rezervinės, o vėliau ir prie pagrindinės ekipos. Tuo pat metu atstovavau ir universiteto komandai. Su pastarąją tapome studentų sporto žaidynių SELL vicečempionais, bronzos laimėtojais. Pasibaigus kontraktui su „Šiaulių“ klubu, gavau pasiūlymą prisijungti prie žalgiriečių. Nedvejojęs sutikau, nes žinojau, kad tai bus didelis žingsnis į priekį. 

Kaip sekėsi integruotis į žalgiriečių gretas?
Atvykęs į Vilnių šiek tiek nerimavau, kaip pavyks apsiprasti naujoje aplinkoje, kiek laiko galėsiu praleisti aikštėje. Nuo pat pirmos dienos iš visų jėgų stengiausi padėti komandai bei įrodyti treneriui, kad galiu būti naudingas. Tą darau ir dabar. Nebijau juodo darbo, negailiu savęs, aikštėje kovoju su kiekvienu varžovu.

Kaip vertini komandos pasirodymą pirmoje šio sezono pusėje?
Galėjome pasirodyti geriau, ypač antrajame rate. Praradome nemažai svarbių taškų, galbūt kartais pritrūko susikaupimo. Mes irgi  žmonės, tad klaidų neišvengiame. Aikštėje, kaip ir gyvenime, galioja tie patys dėsniai.

Dar niekas tikrai neprarasta, prieš akis laukia pusę sezono. Norime laimėti visas likusias rungtynes. 

Ar labai skiriasi dabartinė „Žalgirio“ komanda nuo praėjusiųjų metų?
Taip, skiriasi pastebimai. Pasikeitė labai daug žaidėjų. Tie dideli pokyčiai atsispindi ir mūsų žaidime. Kartais aikštėje nesuprantame vienas kito, bet čempioniška komanda netampama per vieną dieną. Esame ryžtingi ir stiprūs individualiai, tad tik laiko klausimas, kada demonstruosime dar geresnius rezultatus. 

Kokius žaidimo aspektus norėtum labiausiai patobulinti?
Labiausiai norėčiau pagerinti technines savybes bei smūgių realizaciją. Neretai pritrūksta to paskutinio, taip reikiamo tikslaus smūgio. Kartais fortūna taip pat nusisuka. Išlaikyti sportinę formą aukščiausiame lygyje labai sunku. Susižeidus ar be futbolo praleidus bent savaitę tenka sunkiai dirbti, kad ją susigrąžintumei. Tai tikrai nėra paprasta. 

Kokią įtaką komandai turėjo treniruočių stovykla Lenkijoje?
Stovyklos rezultatus pamatysime antroje sezono pusėje. Manau, kad jie bus teigiami. Žaidėme su labai pajėgiomis komandomis, kurios pasinaudojo kiekviena mūsų klaida. Pasisėmėme vertingos patirties, pamatėme, kad galime varžytis ir su stipresnių lygų tituluotomis komandomis. Dar kartą įsitikinome, kad Lietuvos futbolininkų lygis nėra žemas. Viešnagė Lenkijoje mums suteikė įvairiapusiškos naudos. 
 
Ką veiki laisvalaikiu?
Mano laisvalaikis – šeima ir, kartais, žvejyba. Su žmona auginame sūnų, man tai vis dar naujos pareigos. Stengiuosi jas atlikti kuo geriau. Kaip man sekasi tai daryti, reikėtų klausti mano antrosios pusės (šypsosi).  

Kuomet turiu daugiau laisvo laiko išsiruošiu į žvejybą. Apsilankau tiek Vilniaus, tiek Kelmės apylinkėse esančiuose vandens telkiniuose. Žvejų komandoje yra ir daugiau, pavyzdžiui Andrius Skerla. Tiesa, su juo dar neteko to daryti, tikiuosi ateityje pavyks. Manau, kad prie vandens pirmiausia su savimi nusivešiu  Mantą Kuklį. Jis ne kartą yra sakęs, kad nori išmokti žvejoti, bet niekaip neprisiruošia meškerės nusipirkti (juokiasi).