"Žalgirio" saugas A. Jeršovas "apšaudė" prie "štangos" pririštą FHM žurnalistą.


Praėjusio mėnesio viduryje FHM redaktorius savo kūnu panoro išbandyti "Žalgirio" saugo Artūro Jeršovo kojos taiklumą: plunksnos brolis savo noru prisirišo prie virpsto ir liepė futbolininkui smūgiuoti į jį iš 5, 11 ir 16 metrų atstumo. Artūras jo norą išpildė: pataikė į galvą, ranką, krūtinę, net šakumą... Siūlome paskaityti ištraukas iš FHM žurnalisto rašinio ir pasigrožėti nuotraukomis iš šios abiems dalyviams daug džiaugsmo suteikusios atrakcijos:

Susirinkusi minia jau viršija šešis žioplius. Dabar jau maždaug trisdešimt. Ir šis skaičius augo sekundėmis, kai žinia apie FHM eksperimentą ėmė sklisti per Vilniaus „Sportimos“ areną. Žinia, kad atgimusio Vilniaus „Žalgirio“ saugas Artūras Jeršovas spardo kamuoliu į galvą prie skersinio pririštam žurnalistui. Žinia, kuri kėlė vieną vienintelį klausimą. Tą patį klausimą, kuris kyla dabar ir tavo galvoje: „Kodėl?“
Atsakymas nesudėtingas. Nuolat girdime klišes apie ypač taiklius futbolininkus, kurie iš maksimalaus atstumo gali nepatikusį sirgalių tribūnoje nukalti, ir kurių statistiškai 44,9 procento smūgių pasiekia tikslą, tačiau mums knietėjo patiems išsiaiškinti, kiek tokiose kalbose yra tiesos ir kiek dumblo, taigi sugalvojome pusiau žaidimą ir pusiau kažką, kas primena akmenimis užmėtomą Sudano moterį. Mūsų naujo redaktoriaus kūnas buvo padalytas į įskaitines sekcijas ir medicininiu pleistru pririštas prie virpsto, o Vilniaus „Žalgirio“ saugas Artūras Jeršovas gavo po 5 smūgius iš 5, 11 ir 16 metrų. Taisyklės peršviečiamos: 20 taškų už pataikymą į torsą, dešimt už galvą arba paslėpsnius, po penkis už koją arba ranką.
„Draustas, ane?“ – klausia žalgirietis. „Taip“, – melas, kurį jis turbūt priėmė už tiesą, nes pirmi penki smūgiai nuo 5 metrų vienas po kito atsitrenkė į žurnalisto šonkaulių dėžę. Penkiasdešimt taškų Artūras užsitikrina ir nuo 11 metrų žymos paleisdamas du į torsą ir vieną į galvą, kur teliūškuojančios smegenys siunčia signalus plaučiams giliai kvėpuoti, o veidui apsimesti, kad priklauso vidurinę baigusiai makakai.
Pamažu į treniruotę ėmė rinktis Artūro komandos draugai ir tada pasigirdo tai, ką mažiausiai nori girdėti prie virpsto ar bet kokio kuolo (kryžius irgi skaitosi) pririštas padaras: „Nagi, Artūrai, smūgį! Gali paleist 110 km/h, o spardai čia balionus.“ Niekšai.
Įgeltas Jeršovas iš naujo susikaupia, nusivaro kamuolį prie 16 metrų žymos ir paleidžia pirmą smūgį per pusmetrį nuo FHM kaukolės. Kamuolys atsimuša į užvartės sienelę, sukelia garsą, lyg dramblys nuo televizijos bokšto būtų nudribęs, ir nurieda per visą aikštę iki kitų vartų. Antras smūgis pareina tiesiai į tą vietą, kuri privalomai pridengta ir primena seksą, – 10 taškų. Trečias į petį ir ketvirtas pro šalį, tik jau mūsų nelaimei komandos draugai atrodo labiau patenkinti kolegos smūgio technika ir stiprumu.
„Stipriau?“ – klausia saugas. „Stipriau!“ – šaukia komanda. „Gerai, dabar normaliai nusitaikiau, tau gali būt problemų“, – pareiškia jis FHM, prieš tai užsifiksuoja akimis taikinį, tada kamuolį ir galiausiai kala garantuotą smūgį. Kas nutiko paskui, vienos nuomonės nėra. Vieni sako, kad tai buvo panašu į Dievo ieškoti paliktą pagonį, kiti – į apsišikusį gaidį, bet iš tiesų tada, kai akys užsimerkė, žiediniai raumenys įgavo šiek tiek laisvės. Tiesa. Aišku, Jeršovas pataikė, kaip ir žadėjo, tačiau padarė tai labiau minkštai, o ne grubiu nokauto būdu. Mes vis dar su sąmone. Mes vis dar gyvi.
„Negaliu. Gaila man tavęs“, – juokiasi Artūras. Pokštai baigėsi ir „Žalgirio“ saugas eina rinkti FHM kūno dalių į krūvelę ir iš viso prirenka 100 taškų nuo 5 metrų, 50 taškų nuo 11 metrų ir 35 taškus nuo 16 metrų. Taigi ar taiklūs yra profesionalūs futbolininkai? Statistika neklysta. Atsakymas: „Labai.“